glaudžiuosi prie nakties
ugnis pražysta smilkiniuos
vanduo atmintyje

plaukus tavuosius
veidrody skaičiuoju
ar tapo jie lemtim

sūpuoju tamsą
įsirangau į kriauklę
pažadėtos žemės

oda šviesėja
vis užpūst tave bandau
bet užsimerkiu

ak kokia graži ta
nusipraususi naktis