Gyvenimas mano kaip tyrlaukiuos aidas, –
Atskrido iš tolių ir toliuos pranyks.
Vieni to varpelio skambėjimo baidos,
Kitiems jis gal amžiams į širdį įstrigs.

Gal keistos atrodys kitiems mano mintys,
Vis tiek išsakysiu, kai man neramu,
Nes duona su meile turiu aš dalintis,
Kaip žeme ir saule, kančia ir džiaugsmu.

Gyvenimas mano – lyg viesulas skrieja!
Dažnai artipilnė ten skausmo taurė.
Bet atviru veidu iriuosi prieš vėją –
Tegu uraganai man ims pavydėt!

Gyvenimas mano – trumpesnis už mirksnį.
Skaidresnis už ašarą Tavo delne.
Padangėje žvaigždės be perstojo mirksi,
O žvakės liepsnelė trumpėja... Deja!