Obelis tavom akim pražydo,
Ant blakstienų krištolo rasa.
Apsisiautus balto rūko šydą
Tarsi laumė klaidžioji basa.

Tu šypsaisi saule, vos prašvito,
Taip nedrąsiai iš už debesų.
Tavo vardą, žaibo užrašytą,
Aš ne kartą perskaitęs esu.

Vėjas tavimi kvatojas, verkia,
Kai šešėlį gaudo virš laukų.
O jei tavo akys užsimerkia,
Man širdy ir šalta, ir nyku.

Žvaigždele sidabrine nukritus
Neišnyki, nesudek staiga.
Tu - diena šviesiausia mano, rytas,
Tu esi pradžia ir pabaiga.