Meilė rudeniui
Sūpuoja šakos mėnesį su liūdesiu –
Nutolai vakaro taku.
Sūpuoja mano meilę rudeniui,
Kurio šią naktį netenku.
Žiemos prašysiu užpustyti vėtroje
Takus, kuriais tu nuėjai,
O mano širdį ten vienatvėje
Įkalint pusnyje giliai.
Aš vėlei būsiu sargu balto patalo,
Kurį paklojusi žiema.
Jaučiu į mano širdį sutelpa
Ir sielvartas, ir vienuma.
Sūpuoja šakos mėnesį su liūdesiu.
Per sapną aš viena brendu,
Surast pavasarį nubudusį, –
O pėdsakų ...nesurandu.