Gyvenimo kelias trumpėja,
Ir metai į prarają darda.
Tik Žemė kaip skriejo, taip skrieja,
Ir aistros kaip virė, taip verda.

Jaunystė kitų, o ne mano
Pavasariais žydint kvatoja
Ir klimsta į meilės nirvaną,
Ir širdį sužeidus vaitoja.

O laikas vis bėga pro šalį,
Į nežinią lekia kaip vėjas,
Sustoti trumpam net negali.

Sugriebęs už šiaudo laikausi,
Nors gaunu į nosį ir ausį.
Už ką, žino vien Sutvėrėjas...