Mes čia gyvi...
Tyla...
Kas išėjo – niekas nesugrįžo...
Prieš akis niūri, tyli rudens gama.
Lašeliai sidabriniai tartum širdgėla
per veidą rieda, vėl tyla...
O, žvakės žiburėli mažas,
parvesk visus išėjusius, parvesk
laukais, miškais, žydrynės takeliu.
Pakviesk namo išėjusius, pakviesk...
Susės, kalbės vėl maldą tylią,
jų rankose Rožančius suspurdės,
pažvelgs šaltom akim į mus,
ir vėl išeis jie tylūs – nebyli...
Tik žvakės žiburėliai vėl mirgės,
baltas chrizantemos žiedas
pakuždės: „Mes čia gyvi...“