Šaly,
kur žmonės mažesni už nykštį,
kaire ranka pramokom skirsti.
Keistoj šaly,
kur niekada nebuvo mūsų,
tiktai mažučiai
aš
ir
tu
gyvenome iš pusių:
pusės dienos,
nakties tik pusės
(prabėgusios neapšviestoj mėnulio pusėj).
Jas kaip saldainius,
kurių troško vaikas,
vos paragaut suspėjom
ir, žiūrėk,
prarijo laikas...
Iš pusės žodžio,
pusės supratimo,
tylos,
kalbėjusios lig užkimimo,  
supratome
turį ABU po du sparnus
              keistoj šaly,
         kur visko tik perpus...