Susidrumstė jausmai, kaip upė po lietaus,
Širdis nerimsta ir dvasia vaitoja.
Nei gatvėj, nei minioj neberandu žmogaus,
Nors nematau, jaučiu, kažkas iš tolo moja.

Ir tas kažkas vis drumsčia man jausmus.
Pakursto ugnį, kai gesinti laikas...
Kažkas - ne velnias, bet ir ne žmogus.
Atrodo kartais - neužgimęs vaikas.

Jisai gyventi žemėje norėjo,
Bet į pasaulį taip ir neatėjo...