Pasirodyk, Prieše, aš geidžiu,
Kad eitum pragaro keliu.
Priversiu sutrupėt širdį akmeninę,
Krauju išbėgt ašarą ledinę.

Galvoj auksinę kulką paliksiu,
Bet nežudysiu, per amžius kankinsiu.
Visą Tave sumaitosiu,
Tavo grožį kitiems dovanosiu.

Atimsiu draugus, pinigus, tėvus,
Paliksiu tik priešus ir jų pačių vargus,
Paliksiu kvailius, stabdančius laiką,
Dėl kurių Tau balsą palaidot negaila.

Tavo siela klaidžios triukšme,
Juodam kambary, kur sienų nėra.
Kur kelias visur, kad paklysti galėtum,
Kur rožės be žiedo, kad nesigrožėtum.