Prėš Vėsus Švėntus
Sostinga laukā no laukėma
ė paukštiu nebematuos,
tik vieje zvymbdamė pakėba
miediu pėlka plėkuos šakuos.
Jau darbā sogyntė ė kūti
ā sklepė sauge ožrakintė.
Smyng žvilgsnis kiaura, ligi dūšės,
lig pat kapū smiltiu...
Gyvėje ė kapus viel tonke grūdas:
neš gielės, žvakės, myntis...
Žmuogaus gyvēnėma - ne prūda:
rēk torietė nuors kuokė vėlti.
Kol žvākiu da lėipsnēlės matuos,
ruoduos, kad ė to esi ratus.