į rudenio lietų
nuodėmes išstūmę
viltingai stebime
skaistybės taką –
(pra)š v i e s ė j a

ilgam

kol kažkieno ranka
į ratų išmintą
molėtą lauko provėžą
tavo veidą įspaudžia

prašome atleidimo

ne sau