Ar dar prisimeni mane?
Labiau nei instrumentą, sustyguotą,
Taip mėgstantį gyvent žiema,
Snaiges lediniais gurkšniais išbučiuoti.

Naktis galbūt dar išlaikei sapne,
Beprotiškus laikus, raudoną tylą.
Tikrovė mano buvo prakeikta,
Prakeiktas aš, nes noriu vis sugrįžt...
Kai lyja.

O gal dar vis matai kada?
Paklydusį, nenorintį suaugti,
Vis nebyliajam veidrodžių kine
Beviltiškai, bet vis bandai sugauti.

Ir asmeniu, kuriuo rašau... Nebesvarbu,
Kada užšalo visos šypsenos veiduos,
Ir kažkodėl beprasmiškai skaudu...
Tik skauda mūsų galvose, sapnuos.