Iš rugio duonos paplotėlio
Švento/nedalinto.
Dar kai buvimas jo delnų negėlė,
Kai nereikėjo žodžio tvarstyt bintais.
Kai buvo tiesos, gilios, seklios,
Lyg šuliny senam trumpam nuleistos -
Su kibiru senu pasemtos prasmės,
Bet visada pasmerktos būti teisios.
Iš duonos paplotėlio
Švento/nedalinto
Suregsk kaip žodį gėlą,
Nors ir nebus su kuo dalintis.

Ir žodis įžodžiu pataps (nes visko būna)
Kai naktys amžiams lenkias gimti,
Ir neištiprs vienatinis tikrumas
Jis šventas/ nedalintas.