Tu nusagstai deminutyvais pavasario ausis,
kai elementai nusėdę graso kumščiu
ir varva stygomis vanduo nutirpęs nuo
pusnynuose kadais užkastų žolių.

O aš niekur neskubu

Tu dabini ironija jo plaukus,
kai elementai vaikosi kirviu-
juk man nėra kur skubėti
medžiai posmais apmėtė ir išmaudė lietus------

į pavasarį