Aludėje apie meilę
Ei, klausyk, garbanotas ožy,
Apsistatęs alaus atributais.
Jau namo išsilakstė taksi
Ir girti išlingavo rekrūtai.
Aš tavęs nemačiau dvi dienas,
Be barzdos tu atrodai lyg plikas.
Dvi kekšelės ieškojo tavęs,
O tiksliau tavo vargo skatikų.
Tu šiandien, kaip oželis myki:
Kur buvai – kaip iš meilės iškvėšai –
Patylėk, nes bokaluos pikti
Išputos amžini meilės priešai.
Jie tave suvilios, apraizgys
ir išmes į prakiurusį rytą.
Vėl prakeiksi rudenes naktis –
Susisukęs, be meilės, sulytas...