Kajaus lūpos grįžo
Tuk, tuk, tuk – Kajus grįžo.
Paltas žalias – jis iš saulės.
Rudas šalis – susipyko su tamsa.
Bateliai balti – jam skauda kairę ausį.
Geltonas megztinis – jis klausės japoniško roko.
Kelnės juodos – kitokių jis dar nenusipirko.
Kaip visada su savimi turėjo violetinį maišelį, kuriame gyvena jo gėlytė Smilga. Jis iš lėto nusivyniojo šaliką, nusivilko paltą ir nusispyrė batus. Nuėjo į virtuvę, išėmė Smilgą ir ją palaistė. Po to atėjo į svetainę ir išjungė televizorių. Savo tobuląja eisena priėjo prie stalo, paėmė ausinuką ir paspaudinėjo mygtukus. Priėjo prie manęs, prispaudė mane prie sienos ir į ausį įkišo ausinę. Tada pasilenkė prie kitos ausies ir tarė „Pasiilgau“, ir iš lėto savo lūpomis prisilietė prie mano kaklo.
Mes ištirpome!!!