Ar žinai, kaip man širdelę sopa,
Kai paklysta vaikas rugiuose.
Ašarėlės skruostus vilgo stropiai,
Šypsenėlė dingsta migloje.

Ar žinai, kaip man norėtųs būti
Margaspalviu pievos drugeliu,
Lėkt aukštyn, stipriai plasnoti
Ir nutūpt tik ant rugiagėlių žiedų.

Ar žinai, kad aš galėčiau degti
Fakelu kaitrios ryškios ugnies
Ir mažam vaikeliui leisčiau sekti
Paskui takeliu lyg pradalgės...