...

Durims Švento Petro užsitrenkus,
Žengiu sandalų išmintais takais,
Lūpom išspausdinsiu mėlyną žodį,
Brausiuos užakusiais Hado keliais,
Plauksiu per Letos juodąją upę,
Gurkštelsiu jos užmirštų vandenų.
Ir apie žemę pamiršusi viską
Leisiuos į mišką smėlėtu taku:
Ten aš išmokysiu ožius skraidyti,
Varnas ir katinus tarti žodžius,
Net ir apakusius kurmius matyti,
Žmogui išaiškinsiu paklydimus.

...

Ištrūkus iš Hado tamsios karalystės,
Sugrįšiu pasaulin visai kitokia,
Ir vesiu pasaulį, kur būtų matyti
Nedoras, iškrypęs, bevalis – žmogus.
Ten liesis ne vynas, ne kraujas raudonas,
O amžinos aimanos vyrų tvirtų.
Atlygins ten velnias už tavo dvejones,
Išlygins mūs luomus seniai sukurtus,
Į prieangį žengus girdėsis dejonės
Betikslių, bevalių žmonių pasmerktų.
Ir visa, kas liko už pragaro vartų,
Paliks tik miražu seniai sukurtu!

2008 Spalio 17, 02.45