Linkiu švariam lape įžvelgt nors eilėraštį,
kurį tu užrašyti pats vedžiodamas raides,
nepasilaidoki – kol jausmas, mintys gyvos,
kol dar kažkas (nežinant tau) jo tikis iš tavęs...

Nelaidoki anksčiau, nei tai atliks gamta,
Nepaisant mūsų norų – negrįžtamai teisinga,
nes vystyklai dar gali tapti kapo drobule,
o vystyklais netaps jau niekad įkapės...

Net jei ne Tavo valioje pakeisti mintį,
prisėsk ir užrašyk eilėraštį, priverski jausti.
Tu dar ilgai gyvensi popieriaus lape
ir niekada nepažinojusių tavęs atmintyje...