Gervių raudos jau senai nutolo,
nuaidėjo, nuplaukė per dangų,  
paliktos  ražienų brydės styro,
kur dar vakar duona augo.
Jau nutilo soduos paukščių trelės
ir stulpuos gandrai klegėti baigė,
tuščios lankos, tuščios girios
nes aruoduos visas derlius.
Medžiai ugnimi liepsnot nustojo,
lapais sodus ir miškus nuklojo,
vien tik žvarbūs vėjai draiko,
po arimus laumių plaukus ...