fortepijono apipelijusiais klavišais
akimirką įspaudžiu tavo vardą
jis toks juokingas
ir kvepia karamele

klavišai žaidžia prisiminimus
kramto šokoladu glaistytą laiką

kaip įkaušusi bitė
dalina man priklijuotą tylą
[aš nežinau ką su ja veikti]
tau nesveiką būtinybę

po du gramus kiekvienam
po dvi nukritusių žvaigždžių
minkštas švieseles
pasibaigusiai pradžiai