Ten saulės tako apšviesti
Rasoti lenkias gervuogynai.
Lyg pjautuvas rasa aštri
Lašnoja... Krūpčioja žolynai.

Lietus vėl išprausė miškus.
Byrėjo purpurinės kekės,
O mėnuo virš šakų blyškus
Nutolo nieko nepasakęs.

Tie turtai kruopščiai suverti
Kiminuose karoliais žėri.
Nei iš toli, nei iš arti
Atbėga rinkti jų šešėliai.

Įklimpsta kojos kiminuos, –
Lieknais šermukšniais sulapoja,
O kitąmet jų atlapuos
Vėl dosniai purpuru lašnoja.