Stiklo kurpaitės skambančios vėjuj
Lipdo danguj auksaspalves žvaigždes,
Smaginas rudenio lapai arimuos,
Žadina žiemiškas mūs svajones.

Brenda per dangų žavi Mėlynskruostė,
Barsto šalnos jau pageltus lapus,
Žengia per dangų ir šypsos maloniai,
Primindama žiemiškuosius metus.

Supasi rausvos šermukšnio uogelės,
Apimtos baimės sušalti visai,
Dairosi vienišas likęs paukštelis,
Kur gi pradingo gražuoliai gandrai.

Dar žengus žingsnį grakšti Mėlynskruostė
Pakeičia klonių ir pievų spalvas,
Žengus per ežerą saulės apleistą,
Pameta stiklo rausvas kurpaites.

Lyg danguje pasimetus Pelenė
Šoka su speigu ir snaigių pulkais,
Taip pasitinka ji šaltąją žiemą,
Žemę aprengus baltais kailiniais.