Žiūriu Tau į akis.
Verkiu.
Tik vėjas ūkia kamine,
Ugnis tik spragsi židiny.
Jau suprantu,
Kokį gražų skausmą
Dar turėsiu pakelt
Kaip monetą,
Numestą ant grindų,
Kai vienąkart
Atplasnojęs pas Tave
Suprasiu –
Jau nelauki
Manęs Tu.