viskas kartojasi – sutemos, ligos ir laikas,
barniai prie kiosko ir eilės prie bulvių maišų.
bėgčiau į trasą, bet popietė vaikiškai maivos,
juokias iš mano lakuotų batelių naujų.
aš įklimpau. įklimpau – jei neskęsiu, vėl klimpsiu.
vakar įrašė nevykėliai Misis vardu.
vėstant namams mano sostas šešėliu pavirto,
o pagalvėlė po kojom – iš žodžių ledų.
grįžti reikės, nes vėl antrankiais laišką parašę
jau pametėjo į šventę apniukusioj pelkėj –
aš vis viršuj, nugalėjusi pelkišką dvasią,
dar vienam kartui išlošusi kortą „gyventi“.