Negi buvom susitikę?  
Dargi vakar?! – Ak, laikai!
Dyla atmintis, o plikė
Šviečia lyg tepta taukais.

Gėrėm knaipėj po bokalą?
Po šimts pypkių! – Ką sakai?!
O šiandieną net prie stalo
Kojas perstato vaikai.

Ak, jaunystė... Kur ji dingo?
Gal išgerkim dar už ją?
O dabar: – Sudie! – Laimingai! –
Susitiksim vėl bare...