žemyn nubyru
asfalto punktyrais
atleiski turbūt
į save
daug kartų
daug kartų
krintu ir raitausi
dugne
dievo ausy


kai pūslę spaudžia
kai miega šviesoforas
didelę ausį
ištepu žodžiais
tie žodžiai
spragsi
po luitais
jūros rūbų
meldžiasi sau
meldžiasi tau

bet per tyliai

o dievas
išsikrapšto iš ausies
skystą sierą
ir drebia į žemę
drebia
dar daugiau vandenų
vandenų
pabėgusiems iš golgotos