Naiviai apie rudenį

Tuoj į kopas įsuks vėpūtinis.
Veikiai pėdsakai smėly atvės,
O beprotiškos lapų lenktynės
Ir sode, ir miške prasidės.

Pažadės dar lapus nuspalvoti
Margas spalis kai žemėn sugrįš,
Kad varpeliai nedužtų šarmoti –
Juos voratinklio siūlais suriš.

Pro naivaus debesėlio šešėlį
Dar saulutė linksmuolė praslys
Ir į žemę atsiųs spindulėlį,
Kad suspėtų dar pienė pražyst.
eglute7