Ar dar galėsiu kada nors tikėti,
Braidyti basomis po šiltą balą,
Stovėti nuogas po lietum, nusviedęs skėtį,
Paneigt, kad viskas turi pradžią - galą?

Susuko gal pavasaris protelį? NE.
Ruduo viduj - ruduo anapus lango,
Širdy, jausmuos, svajonėse, sapne.
Nebeskiriu: atpigo ar pabrango.

Tarp realybės ir svajonių - praraja.
Kiti ten statosi savus beždžionių tiltus,
O mano tiltas liko manyje
Ir kapas mano manyje supiltas...