Neišprašyk, aš greit pati išeisiu,
Tik leisk sušilt sugrubusias rankas.
Bridau tarytumei per sapną baisų,
Kai vėtros laužė obelų šakas.

Nebeatstumk, pakurstyki ugnelę,
Kol šiaurvėjis klebena langines.
Paukšteliui vienišam širdužę gelia...
Neišvaryk į šiurpų rudenį manęs.

Jau paskutinis klevo lapas miršta,
Kas jį paglostys, kas užspaus akis?
Kie daug šešėlių! Jų pajuodę  pirštai...
O kas man šiltą žodį pasakys?