Apibėgau aš visą pasaulį,
sutikau tūkstančius tavo vardų,
pažinau šimtus tavo veidų,
bet... Tavęs neberadau.

  Aš ieškojau ir ieškojau tavęs.
  Ir lengviau man per žemę.
  Ir lengviau man per džiaugsmą.
  Ir lengviau man per skausmą...
    
Ant klevų, ant kaštonų
mūsų žodžiai gražiai nušlamėjo,
tik dainon jų sudėt neišėjo...

  Jei mane užmiršai,
  užmiršk ir mano žodžius gražiausius.
  Viskas! Tarp mūsų siena jau. Nebeieškosiu daugiau –
  į nugarą peilis skaudžiausias.