Tu atnešei rytą, o jis man kaip oras
Virš pievų pakylant ir krintant žemyn
Geltonas, raudonas, oranžinis, juodas
Kad tik nenukrist, o prisėst su tavim.

Aš pabėgau nuo saulės, nuo vienintelės saulės
Į tikėjimo dagtį, į tavo rankas.
Kai užsidegė mano mažytis pasaulis,
Pasistengiau sudegt, kad tik būt prie tavęs.