Už klevo lapų, iškritusių su vėju, sėdėjau.
Galvojau, kur dingo saulė. Gal alėjoj?
O ten lašas lietaus tespindėjo. Nekalbėjo.
Aš už medžio pasislėpiau. Nejudėjau.
Ten miražai priėję kalbėjo. Pasėdėjo.
O aš laukiau pavėsy šešėlio. Neatėjo.
Gal verta nebuvau jo, bet norėjau. Nereikėjo.
Uždarytas pavasaris man nekuždėjo. Tylėjo.
O aš dangų matyt sugebėjau. Nes norėjau.
Tarp šakų išsitašius drebėjau. Suledėjau.