Išlindo mėnesiena iš už debesies
ir sustojo ant tėviškės kiemo.
Paskui paėjėjo prie šulinio svirties.
Dar takeliu pabėgėjo už sodo,
kur lingavo žilvičiai seni.
O paskui paslapčia pasirodė
upelio skaidriam vandeny.

Nusiprausus apsilankė jurginų daržely,
pasižiūrėjo dar į žvaigždeles...
Pavargusi prie kiemo vartelių
pastovėjo kelias minutes.
Pagaliau, palypėjus į svirtį,
pasisėmė šulinio vandens
ir... dingo, įlašinus skausmo į širdį
dėl praėjusio ir negrįžtančio mano rudens...