Aš berniukų daug turiu,
bet kurį mylėti, nuspręst negaliu.
Gal, sakau, šitą gražų.
Bet ne! Tas gi turtingesnis.
Šitas dovanas neša, anas – mandagesnis.

Eiti į pasimatymą ar neiti?
Ak, kodėl aš nėjau...
Pirkti batus, nepirkti?
Pirkau – parduosiu tuojau.

Vakaras. Gal jau eiti miegoti?
Bet gi dar anksti.
O ryte iš naujo: jau keltis?
Lyg metas, bet dar pagulėsiu.

Ne, nebegulėsiu – lyg noriu arbatos.
Gal neiti į darbą – lyg skauda man galvą?..
susirgti galėčiau... Kavos lyg norėčiau...
Vis tik gal keltis tuojau.

Taip svarstyklių mergelės nepastovumas
kaskart banguoja toliau.