Su lazdelėmis žili
Ant suolelio seno.
Mintys klaidžioja toli,
Jie jaunystę mena.

Saulėtas pavakarys,
Vėjas plaukus draiko.
– Kaip kadaise, – sako jis,
Prie obels ateiki.

Laukia jis, bet jos nėra,
Saulė nusileido.
– Tu – sklerotikė tikra!
– Ne... Mama neleido.