Žvelgiu pro langą... Šypsena naivi...
Bet ne dėl vaizdo, kurį matau pro jį.
Vaizduotėj žaidžia prisiminimų kreivės,
O akys skęsta liūdesio lopšy.

Bandau nuteikt save: „Viskas man gerai!“.
Suima širdį sąžinės nagai.
Aš suprantu, jog pats meluoju sau,
Bet nebenoriu narstyti giliau.

Įtraukiu gryno oro gurkšnį į plaučius
Ir uždarau prisiminimams aš vartus.
Ir kreivės dingsta, vėl aš dabarty.
Žvelgiu pro langą... Šypsena naivi...