Medžių lapai jau spalvojas.
Pasipustė uodas kojas,
Pasiglostė sparnelius,
Nesikandžios – bus meilus!

Visos parko voveraitės
Užrakino kamaraites.
Kala pušį dar genys,
Tikis – kirminas išlįs.

Medžių lapai krinta, byra.
Aš rašysiu tik satyrą.
Nuo jos linksma ir smagu,
Neliks priešų – bus draugų.