gėlė ant kapo
brangią atmintį liečia
išėję negrįžt

grįžęs į pradžią
šventą žemę paliečiu
palaimos meldžiu

tik šaknys gajos
tik širdis paaukota
svetur laimės nėr

įaugęs krauju
į žemelę brangiausią
palaistau gėles