O aš vis tik Kauno mergaitė
nes čia ir balandžiai ne tie
gal tik Stiklių gatvės langinės
ir per anksti įbūtinti rytai
nertais mažųjų moterų sijonais
kada taip norisi prakalbinti lotyniškai
tą šviesiai kostiumuotą fenomeną
(ne)rašantį akim danguj
žvilgsniu nuraškantį namų stogus
su kažkuo neapsakomu lūpų kampučiuos
ir apgamu nušvitusiam veide