Pakaušis

Tą vakarą sėdėjau juodame, odiniame krėsle. Ne darbe. Ne draugų irštvoje. Savo namuose. Bute buvau vienas. Tiesiog vienas. Na, tikrai nesirengiu sakyti „Vienas kaip pirštas“, nes tada gan pagrįstai iškyla klausimas – „Apie kurį pirštą, pošimts, jis čią suokia?“
Taigi, turėjau laisvo laiko, neįskolintos erdvės ir neįsipareigojusių minčių. Regis, kone viską, ko tik reikia įspūdingam vakarui! Tačiau prakeikta sekundžių rodyklė vis lėkė ir klaksėjo tarsi feministė karjeristė. Ir tai varė mane iš proto.
Tad šliūkštelėjau viskio į taurę, peilio, šaukšto bei šakutės pagalba įprašiau ten dar porą ledukų ir vėl žnegtelėjau į krėslą. Patogiai įsitaisiau (t.y. neilgaamžiškai išlanksčiau stuburą ir krūtinės ląstą – aut. past.). Paėmiau nuo stalo telefoną. Tada perbėgau akimis per sąrašą jame. Nė vienos moters, kuri būtų pakankamai brandi, kad sutiktų ir pakankamai pernokusi, kad pyktų! Mergaitės – taip pat...
Teko pagalbon pasitelkti palną „B“ - pakartoti „fyntą“ su viskio taure ir peiliu, šakute bei šaukštu. Teisūs tie, kurie sakė, kad padės – padėjo. Kaipmat supratau senolių sukauptą išmintį – jei Vytas neina pas kalnelį, kalnelis ateis pas Vytą.
Taip ir padariau. Užsimečiau ant pečių „kožą“ ir, trimis pirštais kiek pridengdamas tris juosteles ant rausvų kelnių, išlėkiau laimės ieškoti. Kadangi greitas nebuvau, labai toli laimės ieškoti nedrįsau. Tiesiu taikymu (aš visada pasisakiau už pastangas!) patraukiau pas Antaną.
Nespėjau pas jį nusibelsti, kai tą patį Antaną sutikau kieme. Morkų gabaliukus baloje skaičiuojantį. Na, bent jau taip atrodė.
- Ką dirbi? – Paklausiau.
- Atostogauju. – Atsakė ir, pamatęs, kad tai aš, pridūrė – Aš kaip tik pas tave ėjau. Ilgai jau.
Na, aš toks nuoširdus nebuvau... Bent jau aną vakarą. Todėl draugiškai pamelavau, kad vėl į žvaigždes pažiopsot išėjau ir nukiūtinau sau kuo toliau. Nuo jo. Tvaiko.
Po valandėlės galva prašviesėjo. Akys išties ėmė žvaigždes danguje ganyti... Staiga ranka nevalingai šoktelėjo prie kišenės. Bet, iš pradžių neradusi joje telefono, o po to cigarečių ir žiebtuvėlio, grįžo atgal, prie pakaušio.
Albus Frenulum