Meldžiu,
Atsiųski man
Tą paskutinį lašą

Senamiesčiai rudenio
Saule apsvaigsta
Kas rytą –
Grindinys kvėpuos
Tą patį
Mūsų Saulės
Atspindžius sugerdamas
Į savo Laiką

Gatvės šunys,
Pasmerktasis
Vaikšto
Stiklą prie staliuko
Lauko kavinukėj
Kelia
Saulę sveikint ruošias
Ir dainuoja
Gieda
Meldžias
Seka akmeninį
Laiką
Dabarties momentų
Elgetos krepšelį
Daug seniau nei aš
Pametęs

Bokšto kryžiuj mato
Tūkstantmečio vertę
Lig dangaus privertusį
Pakelt akis
Vitražą