nežinau, nežinau – vadiniesi geriausiu poetu –
tarsi kojos iš plunksnų ar blykstėm  tau lyja lietus.
man tik  mažas esi - toks be prieskonių iš interneto,
toks šablonas kitų, įtakojąs šablonais kitus.
nebekelk taip  galvos, nes ant šono nukris –operuosis
ir nerodyki nykščio – aš „faką“ regiu iš toli.
nežinau, ar susmukęs tu jau kada nors atsistosi,
juk savęs nematai, nors  seniai  nesiprausęs  klupi.
aš per daug gyvenau ir stebėjau, kai akinius dėjo:
daug poetų paseno ir virto eiliniais kariais
nemačiau, nejutau, kad ambicijos būtų laimėję,
kai poetas byloja taip pat – su jaunais ir senais.