Esu ruduo. Neilgos mano dienos...
Nelaukėte? – Aš derlių jums nešu.
Keičiu peizažą, vaikščiodamas vienas,
Bet man tik vėjas pritaria: „Gražu-u-u!“

Nenorit mano lietuje taškytis? –
Nuplaunu saulės dulkes tuo laiku.
Koriai pilni – tegu pailsi bitės,
Pražydus pievoms vėl reikės jėgų.

O vasaros darbymetį įveikus
Atokvėpis toks mielas, toks saldus...
Esu ruduo ir primenu, jog laikas
Aruodan pilti derlių ir metus.