Buvo nedidelis ponas
mūsų namo Jonas.
Rodos, buvo plikas, basas, –
staiga 10 milijonų
įmetė į trasą.
Pirko fabriką ir klėtį,
susikūrė gražią viltį
dar labiau klestėti.

   Kitas, dar plačiau sužiūręs,
   griebė Baltijos pajūrį.
   Trečias prarijo tarsi slyvą
   miško didelį masyvą.
   O kurių ilgesnės rankos,
   tiesiai metėsi prie bankų, –
   griebė, skolino ir pirko,
   kol šimtus kvailių nuvilko.

Viens, pavogęs milijoną,
vaikšto laisvas ir saugus.
Kitas – už bonkutę samagono
gauna lygiai tris metus.

   Ką daryti, ką daryti?
   Kyšiais užversti teismai
   Tvirtą žodį pasakyti
   čia tegali pinigai.

Ir bedalė, ir beteisė
tyliai verkia Lietuva,
O tarnai Temidės keikias,
kad mažytė jų alga...
Ką daryti, ką daryti?...