Tikiuos, kad dar pakils iš ryto saulė,
Ir sužibės kažkam viltis toli, gal šiaurėj.
Užsnigs langai, šalčiu užklos kitam pasauly,
Užsisvajos tvirta karė prie pat pusiaujo...

Gal pastatys kas ant bangų nemažą sodą,
Supras vaikai, kad pinigais ne viską duoda,
Išskris gandrai, sušals ugnis, neliks paguodos,
Surinks lapus nuplyšusius nuo medžio odos...

Išplys akis iš skudurinės moters pluošto,
Nuvys širdis kuri žydėjo šaltui vėjuj ošiant,
Paslys viltis, kad išmintis lobius suruoštų,
Išvyks lemtis, kad pabaiga neužsigožtų...