Kap norėtum savo grynčioj būti,
Kuknią užsikūrus pasėdėt
Vieną valandėlą, nor truputį,
Kur prė kojų glaustosi katė.

Atsisėst prė lango. Pro firanką
Pažiurėt, kap žydi obelė,
Kap šuva po suolu susirango,
Per atšlaimą šokčioja varlė.

Kur paukšteliai sodo orą karpo,
Atsigert pasiūlina šulnys...
Mislini Tu. O tuomčės, tuom tarpu
Tau širdin lyk cvekas, lyk vinis.

Jau in savo grynčią nesugrįši,
Nesava lovelė Tau kieta.
Drūčiai Tu laikai lenciūgą-ryšį,
Nenutrauksi niekat, niekada.