smeigtukai, sarkazmas, purpuriniai drambliai
Dažais, šypsenom, širdelėm išdraskyta
ašarų sirupo bruknėm nutapyta
smeigtukai pilve kutena plaučius
dar triskart pajunta dūmus karčius
Kapoja sau koją ir prakerta kėdę
sarkazmas nebyliai jai nulupa pėdą
moteris robotė matricoj pasiklydus
gitaros styga už palto užstrigus
žuvies kaulų anoreksinis blizgesys
purpuriniai stiebai vėl lūpas draskys
beliks tik juodi nagai, galvoje vinis
ir trumpi sijonai, akyse žavus anglis
kakavinių šukių auksiniai drugeliai
sparnuotų dramblių sulankstyti puodeliai
koktu man žiūrėt į plieninius pirštus
belieka šią naktį juokingas žvaigždėtas dangus