žalsvai perlamutrinis gyslotas
jonvabalio sparnas
ir priešmirtiniai moters
eilėraščiai guli
ant mano stalo ir širdies
neleidžia nusvirti blakstienoms
ir vokams uždengti
mėlynų šulinių
kurių vandeniu girdau
bites lipdančias
klampų mano minčių korį