Nutapytos svajonės
šešėlių bulvare,
kur skandina vienatvę
žmonės,
pardavę tikėjimą rytojaus diena...

Esu ir aš,
kažkur...
Kažkur tarp šešėlių.
Šalti pirštai liečia
paletę spalvų,
tokių pat šaltų,
kaip šis vakaras,
eilinis tarp visų kitų.
Jau pamiršti visi skaičiai
ir datos.

Lietaus lašai
nutraukia tylą,
pažadina mintis.
Imu pamestą teptuką
ir tiesiog tapau...
Tapau savo svajones
bespalviais dažais...